Rekonstravimo projekto rengimas, atsižvelgiant į privalomą automobilių stovėjimų vietų įrengimą (2023.09.12)
KLAUSIMAS
Mes gavome pasiūlymą parengti vienbučio gyvenamojo namo rekonstravimo projektą. Tačiau situacija yra netipinė, todėl reikalingas išaiškinimas.
Esamas namas yra pastatytas ir priduotas 2010 metais, ~300 m² bendro ploto bei ~260 m² naudingo ploto. Reljefas sudėtingas, todėl kieme automobilių aikštelės nėra, namas šlaite, tačiau iš gatvės pusės įvažiavus į sklypą cokoliniame aukšte įrengtas garažas vienam automobiliui.
Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, automobilių parkavimas sklype nebuvo normuojamas. Užteko numatyti bent 1 automobilį sklype.
Šiuo metu pastatą norima rekonstruoti ir vadovaujantis šiuo metu galiojančiam STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 30 lentele, išskaičiavus pagal pastato esamą naudingą plotą, šiam pastatui reikėtų 5 automobilių vietų sklype.
Kadangi sklypas šlaite, todėl daugiau vietų įrengi sklype parkavimui neįmanoma. Aplink gyvenamoji teritorija, todėl kitame sklype 500 m atstumu trūkstamų vietų įrengti irgi neina, visi aplinkiniai namai to pačio laikotarpio statybos ir visuose po 1-2 vietas kiekviename sklype.
Prašome atsakyti:
1. ar rengiant rekonstravimo projektą tokiu atveju įmanomas tik pastato mažinimas iki 70 m² naudingo ploto (kad tenkinti 30 lentelės reikalavimus- 1 vieta sklype).
2. ar jeigu jau namas yra šiuo metu 260 m² naudingo ploto, galima taikyti kažkokias išimtis automobilių parkavimo vietų skaičiavimui ir jei rekonstruojant, pastato naudingas plotas nenumatomas didinti, o tik keičiamos/ įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, galima parengti, suderinti projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą su ta pačia viena automobilio vieta garaže?
ATSAKYMAS (2023.09.12, Nr. 2D-15635)
Atsakydami į paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.
Taip pat informuojame, kad Inspekcija konsultacijas teikia Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse[1] (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal Taisyklių 4.1 punktą konsultacija – tai žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo, išvadų dėl jų teikimo ir sprendimų priėmimo.
Paklausime nurodote „Kadangi sklypas šlaite, todėl daugiau vietų įrengi sklype parkavimui neįmanoma. Aplink gyvenamoji teritorija, todėl kitame sklype 500m atstumu trūkstamų vietų įrengti irgi neina, visi aplinkiniai namai to pačio laikotarpio statybos ir visuose po 1-2 vietas kiekviename sklype“ ir prašote „atsakyti:
1. ar rengiant rekonstravimo projektą tokiu atveju įmanomas tik pastato mažinimas iki 70 m² naudingo ploto (kad tenkinti 30 lentelės reikalavimus- 1 vieta sklype).
2. ar jeigu jau namas yra šiuo metu 260m² naudingo ploto, galima taikyti kažkokias išimtis automobilių parkavimo vietų skaičiavimui ir jei rekonstruojant, pastato naudingas plotas nenumatomas didinti, o tik keičiamos/ įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, galima parengti, suderinti projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą su ta pačia viena automobilio vieta garaže?“
Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“[2] (toliau – Reglamentas) 107 punkte nustatyta, kad statant, rekonstruojant, remontuojant statinius, formuojant nekilnojamojo turto objektus ir (ar) keičiant jų paskirtį privalomos automobilių stovėjimo vietos įrengiamos (rekonstruojant, remontuojant statinius 30 lentelėje nurodytam padidėjusiam plotui, naujiems kambariams (numeriams), butams, kabinetams, gyventojų, įrenginių, remonto vietų, mokinių, studentų, vaikų skaičiui) šio statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribose, išskyrus šio skyriaus 112 punkte nurodytus atvejus. Minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius įvairios paskirties statiniams nustatomas vadovaujantis 30 lentele.
Pagal 30 lentelės 1.1 papunktį, gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatui, kurio naudingasis plotas didesnis kaip 140 m2, minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius – 2 vietos ir papildomai po 1 vietą kiekvienam iki 50 m2 didesniam kaip 140 m2 esančiam naudingajam plotui. 30 lentelės pastaba: nustatant automobilių vietų skaičių šio punkto 1.1 ir 1.2 papunkčiuose nurodytais atvejais garažo patalpų plotas neįskaičiuojamas į naudingąjį plotą.
Kaip nurodyta Reglamento 108 punkte, 107 punkto 30 lentelėje nustatytas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius savivaldybės tarybos sprendimu gali būti mažinamas arba didinamas 108 punkto papunkčiuose nustatytais atvejais. Kada privalomos automobilių stovėjimo vietos (išskyrus vietas specialiajam transportui ir žmonėms su negalia) gali būti įrengiamos už statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribų, nurodyta Reglamento 112 punkte.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, dėl Jūsų klausimų manome, kad:
1) rengiant statinio rekonstravimo ar remonto projektą, kai nėra galimybės įgyvendinti Reglamento 107 punkto reikalavimų, pastato naudingasis plotas negali būti didinamas;
2) išimtys dėl privalomo automobilių stovėjimo vietų projektavimo galimos tik pagal Reglamento 108 punktą (dėl minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičiaus) ir 112 punktą (dėl automobilių stovėjimo vietų įrengimo ne statinio žemės sklype); jei statinio rekonstravimo ar remonto projekte nenumatomas pastato naudingojo ploto padidėjimas, papildomų automobilių stovėjimo vietų numatyti neprivaloma.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 20 punktu, statybą leidžiančių dokumentų išdavimas įstatymų nustatyta tvarka yra savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta)) savivaldybių funkcija. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą (Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p.). Taigi savivaldybės administracija, statinio projektą privalantiems patikrinti subjektams pagal Statybos įstatymo 271 straipsnyje nustatytą kompetenciją įvertinus statinio projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams, priims sprendimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo.
Taip pat primename, kad projektinius sprendinius privalo parinkti kompetentingas projektuotojas, prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, nes tokia prievolė jam nustatyta Statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje. Jei projektuotojas abejoja dėl projektinių sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams ir išsiaiškinti kylančius klausimus reikia specialių žinių, manome, kad projektą galėtų įvertinti statinio projekto ekspertizė.
Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.
Atnaujinimo data: 2023-12-20