Ar teismo sprendimas prilyginamas sutikimui (2024-12-12)

KLAUSIMAS.

Ar kreipiantis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo į kompetentingą leidimą išduodančią instituciją kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą turi būti pateiktas kitų bendraturčių sutikimas pagal LR CK 4.85 str. 7 dalį, SĮ 27 str. 5 d. 7 punktą, Aprašo 20 punktą, tuo atveju, kai dėl tų pačių bendraturčių, kurie nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą, jau priimtas teismo sprendimas, kuriuo leista atlikti statybos darbus be tokių bendraturčių sutikimo?

ATSAKYMAS (2024-12-12 Nr. 2D-29678).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą.

Daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektai nustatyti Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte, taip pat 27² straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad teikiant pašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, taip pat dokumentus pranešimui apie statybos pradžią, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas turi būti pridedamas „statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija, išskyrus atvejus, kai reikia atlikti rekonstravimo, remonto darbus siekiant pritaikyti gyvenamąjį pastatą asmenims su negalia, kai pateikiamas prašymas išduoti statybą leidžiančius dokumentus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte (atliekant darbus statytojo (užsakovo) patalpų viduje), taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 2 dalyje nustatyto galimos žalos atsiradimo ir grėsmės bendrojo naudojimo objektams pašalinimo atvejus ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus atvejus, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų paprastojo ar kapitalinio remonto atvejus, kai šie darbai vykdomi pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir atitinkamai nustatyta tvarka patvirtintą namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) ilgalaikį ar metinį planą, – šiuo atveju pateikiama nustatyta tvarka patvirtinto namo atnaujinimo ilgalaikio ar metinio plano kopija“.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje nustatyta, kad „įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje“.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo interneto svetainėje pateiktoje 2009 m. gruodžio 9 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgoje (Teismų praktika Nr. 32), nurodyta, kad „teismo sprendimas, kuriuo bendraturčio atsisakymas duoti kitam bendraturčiui sutikimą daikto rekonstrukcijai ar kitokiam daikto arba jo vertės padidinimui pripažintas nepagrįstu, prilyginamas tokiam sutikimui ir suteikia bendraturčiui gauti projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą be kito bendraturčio sutikimo, tačiau toks teismo sprendimas neatstoja statybos leidimo ar projektinių statybos dokumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009)“.

Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad „Bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiajam pradėti statybas kitam bendraturčiui reiškia jų nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, tokiu atveju daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-248/2018 16 punktą). Vadinasi, vietoje bendraturčių sutikimo kompetentingai institucijai gali būti pateikiamas teismo sprendimas, kuris leidžia bendraturčiui atlikti atitinkamus statybos darbus bendrosios nuosavybės objekte be kito (kitų) bendraturčių sutikimo.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-07-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-381/2024).

Apibendrinant pateiktas nuostatas, tai teikiant prašymą statybą leidžiančiam dokumentui gauti ir/ar teikiant dokumentus pranešimui apie statybos pradžią, kai privaloma, turi būti teikiami butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija. Manome, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo buvo pripažinta bendraturčio teisė atlikti statybos darbus be kitų bendraturčių, nepagrįstai atsisakiusių duoti sutikimą dėl darbų atlikimo, sutikimo, gali būti prilyginamas protokoliniam sprendimui ir teikiamas kaip alternatyva Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte nurodytam protokolinio sprendimo kopijai.

Tuo pačiu informuojame, kad nuo 2024-11-01 keitėsi atvejų, kada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą ir pranešti apie statybos pradžią sąrašas, taip pat šių procedūrų atlikimo tvarka ir pateikiamų dokumentų sąrašas.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.