Dėl sutikimų privalomumo, kai neišlaikomas norminis atstumas iki sklypo ribos

KLAUSIMAS.

Projektavimo metu numatyta rekonstruoti esamą sodo namą, nugriaunant mūrinę dalį (pirmą aukštą su pastoge) virš rūsio ir toje zonoje įrengti pirmą ir antrą aukštus iš medžio karkaso. Sodo namo aukštis neviršys 8,5 m aukščio nuo vidutinės altitudės žemės paviršiaus aplink pastatą. Suformuotame sodo sklype taip pat įrengti biologinį buitinių nuotekų valymo įrenginį bei naudoti vandens šachtinį šulinį, iš kurio hidroforo pagalba tiekti į pastatą geriamą vandenį. Numatoma įrengti ūkinį pastatą bei šiltnamį.

Ar aukščiau paminėtus sprendinius būtina derinti su sodo bendrijos pirmininku ir sodininkų bendrijos valdyba, jeigu tokia yra.

ATSAKYMAS 2024-01-04 Nr. 2D-144.

Sodininkų bendrijų įstatymo 20 str. 1 d. nustatyta, kad bendrija gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, bendrijos įstatams ir veiklos tikslams. Vadovaudamasi Priežiūros įstatymu Inspekcija konsultuoja tik teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros klausimais ir nekonsultuoja civilinių teisių ir pareigų klausimais tarp sodininkų bendrijų ir jų narių.

Bendruoju atveju taikomas Žemės įstatymo 21 str. 7 p., jog žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Paklausime nenurodote konkrečių sutikimų pavadinimų, todėl atsakome dėl sutikimų privalomumo, nesilaikant atstumo iki sklypo ribos ir dėl sutikimų siekiant įregistruoti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą.

Dėl sutikimų privalomumo, kai neišlaikomas norminis atstumas iki sklypo ribos

Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 7 d. nustatyta, kad sodo sklype statiniai statomi laikantis šių reikalavimų:

1) pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą;

2) tvoros tarp sklypų turi atitikti statybos techninių reglamentų nustatytus tvorų reikalavimus dėl kaimyninių sklypų insoliacijos. Norint statyti šių reikalavimų neatitinkančias tvoras, būtina turėti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą. Atskirti sodo sklypą nuo sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo teritorijos galima aklina tvora;

3) statyti tvorą ant sklypo ribos (kai tvoros konstrukcijos peržengia sklypo ribą) galima turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“[1] 7 priede nurodyta, kad statinio rekonstravimo atveju rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų.

Apibendrinant pateiktas nuostatas, manytina, kad esamo sodo namo (įregistruoto Nekilnojamojo turto registre) rekonstravimo atveju, privaloma gauti rašytinius besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų, valdytojų ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimus, jei mažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos arčiau nei 3 m iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų. Jei norminis atstumas išlaikomas ir nedaroma žala kaimyninio sklypo naudotojui, rašytinio sutikimo gauti nereikia.

Taip pat manytina, kad sodo sklype nuotekų valykla turi būti statoma ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad ji nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu nuotekų valykla gali būti statoma turint rašytinį besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų, valdytojų ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimus.

Dėl sutikimų siekiant įregistruoti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 str. 14 d. ir 31 d. apibrėžta:

- geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra – statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas (vandens išgavimo, ruošimo įrenginiai, siurblinės, vamzdynai, šuliniai, geriamojo vandens ir nuotekų apskaitos prietaisai, jų plombos ir kiti objektai) geriamajam vandeniui išgauti, ruošti, laikyti, tiekti ir geriamojo vandens apskaitai tvarkyti (14 d.);

- nuotekų tvarkymo infrastruktūra – statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas, atskiros komplekso dalys, skirtos nuotekoms surinkti, laikyti, transportuoti, valyti, tirti ir jų apskaitai tvarkyti (31 d.).

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo III skyriaus dešimtajame skirsnyje reglamentuojamos vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonos, jų dydžiai ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos jose.

Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 7 str. 1 d., šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos gavus į šias teritorijas patenkančio Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio, o kai žemės sklypas nesuformuotas, – valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą dėl šiame įstatyme nurodytos teritorijos (teritorijų) nustatymo (toliau – žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas), išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, kai šis sutikimas neprivalomas. Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimą gauna asmuo (fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai) (toliau – asmuo), suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu.

Apibendrinant, pateiktas nuostatas, manytina, kad dėl nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonos, patenkančios į kaimyninius žemės sklypus, registravimo Nekilnojamojo turto registre, privaloma gauti to žemės sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimus.