Lietaus nuotakyno privalomumas (2023-11-22)
KLAUSIMAS
1. Ar pagal statybos teisės aktus statytojas privalo suprojektuoti ir įrengti lietaus nuotakyną privačių vienbučių namų kvartaluose;
2. Jei taip, pagal kokius teisės aktus ir konkrečias normas tai privalu atlikti;
3. Jei ne, kodėl yra nuspręsta, kad teisinis reguliavimas dėl lietaus nuotakyno tokio pobūdžio statybose nereikalingas.
4. Jei ne, kaip ministerijos nuomone galima būtų spręsti susiklosčiusią situaciją.
ATSAKYMAS,(2023-11-22, Nr. (9.12 Mr) - 2D-10144)
Atsakydami į paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.
Taip pat informuojame, kad Inspekcija konsultacijas teikia Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse[1] (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal Konsultavimo taisyklių 4.1 punktą konsultacija – tai žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo, išvadų dėl jų teikimo ir sprendimų priėmimo.
Prašoma „<...> suteikti konsultaciją ir atsakyti:
1. Ar pagal statybos teisės aktus statytojas privalo suprojektuoti ir įrengti lietaus nuotakyną privačių vienbučių namų kvartaluose;
2. Jei taip, pagal kokius teisės aktus ir konkrečias normas tai privalu atlikti;
3. Jei ne, kodėl yra nuspręsta, kad teisinis reguliavimas dėl lietaus nuotakyno tokio pobūdžio statybose nereikalingas.
4. Jei ne, kaip ministerijos nuomone galima būtų spręsti susiklosčiusią situaciją.“
Pateikiame su paklausimu susijusį galiojantį teisinį reguliavimą ir nuomonę dėl jo taikymo.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (tarp jų – teritorijų planavimo dokumentais, technine užduotimi, projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais), prisijungimo sąlygomis) ir galiojančiais teisės aktais.
Mažiausius techninius reikalavimus vienbučio (vieno buto) ir dvibučio (dviejų butų) gyvenamojo pastato (toliau – Namas) ar sublokuotų Namų nustato statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“[2] (toliau – STR 2.02.09:2005). Šie reikalavimai taikomi projektuojant naują Namą.
STR 2.02.09:2005 9 punkte nurodyti normuojami sklypo tvarkymo rodikliai, tarp kurių –
„9.5. didžiausias sklypo reljefo nuolydis – ne didesnis kaip 12 %. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.). Jei sklypas yra teritorijoje, kurioje:
9.5.1. yra komunalinis ar vietinis lietaus nuotakynas, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į šį nuotakyną nuotekų išleistuvu (-ais) [6.2.25]. Sklypo viduje paviršinės nuotekos nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar sklypo reljefo paviršiumi, latakais ir pan. [6.3.3];
9.5.2. nėra komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan. [6.3.3]. Draudžiama nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus;“. (Šiuose papunkčiuose pateiktos nuorodos į: [6.2.25] – STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“; [6.3.3] – Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193).
Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“[3] (toliau – STR 1.04.04:2017), nustatančio statinio projekto rengimo tvarką ir projekto sudedamąsias dalis, 8 priedo 7 punktu, sklypo sutvarkymo dalies aiškinamajame rašte, be kita ko, pateikiami pagrindiniai motyvai, pagrindžiantys pateiktus projektinius sprendinius, informacija ir duomenys (kurie gali būti nustatyti skaičiavimais, technine užduotimi ir (ar) normatyviniais ir kitais dokumentais) apie teritorijos vertikalų planavimą, lietaus vandens nuvedimą.
Taigi galiojantys teisės aktai, kuriais vadovaujantis turi būti rengiamas statinio projektas, nustato reikalavimą statinio projekte numatyti lietaus vandens nuvedimo nuo Namo sklypo sprendinius, kaip nurodyta STR 2.02.09:2005 9.5.1 ar 9.5.2 papunktyje.
Statybos darbai turi būti vykdomi pagal darbo projektą (kai projektas rengiamas dviem etapais) arba techninį darbo projektą (kai projektas rengiamas vienu etapu) (STR 1.04.04:2017 14-15 p.).
Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“[4] (toliau – STR 1.05.01:2017) 106 punkte reglamentuota, kad statinio garantiniu laiku išryškėję statybos defektai šalinami vadovaujantis Civilinio kodekso šeštosios knygos XXIII skyriaus, Statybos įstatymo 41 straipsnio ir šiomis nuostatomis[5].
Civilinio kodekso 6.697 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.
Taigi, jei paklausime minimu atveju galioja Civilinio kodekso 6.698 straipsnyje numatytas garantinis terminas[6], situaciją galima spręsti STR 1.05.01:2017 106 punkte nustatyta tvarka.
[5]STR 1.05.01:2017 106 p.: “106. Statinio garantiniu laiku išryškėję statybos defektai šalinami vadovaujantis Civilinio kodekso [8.1] šeštosios knygos XXIII skyriaus, Statybos įstatymo [8.3] 41 straipsnio ir šiomis nuostatomis:
106.1. statytojas, per garantinį laiką nustatęs statinio statybos defektų, pakviečia rangovo įgaliotą atstovą ir surašo dvišalį aktą, kuriame nurodo išryškėjusius statybos defektus ir su rangovu suderina jų padarinių pašalinimo terminą; jei rangovo įgaliotas atstovas neatvyksta arba atsisako pasirašyti dvišalį aktą, galioja statytojo surašytas vienašalis aktas;
106.2. jei rangovas nepašalina statybos defektų akte nurodytu terminu, statytojas apie tai raštu informuoja Inspekciją ir kreipiasi į teismą dėl rangovo įpareigojimo pašalinti statybos defektus arba dėl statybos defektų šalinimo išlaidų išieškojimo iš rangovo, jei statytojas juos pašalino savo lėšomis;
106.3. Inspekcija, gavusi statytojo informaciją apie rangovo vengimą šalinti statinio garantiniu laiku nustatytus statybos defektus, teikia VĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūrai medžiagą ir pasiūlymus dėl rangovo veiklos įvertinimo ir (ar) dokumento, suteikiančio rangovui teisę vykdyti atitinkamus statybos darbus, panaikinimo.”
[6]Civilinio kodekso 6.698 straipsnis. Garantiniai terminai
1. Rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per:
1) penkerius metus;
2) dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.);
3) dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) arba nuo statybos užbaigimo dienos (kai statyba vyko ūkio arba mišriu būdu).
Atnaujinimo data: 2023-12-21