Kur kreiptis dėl sunaikinto riboženklio ?

KLAUSIMAS

,,Kur kreiptis dėl sunaikinto riboženklio? Kaimynas sunaikino ir tuo padarė man žalą, aš turiu nuostolių. Be to, su kaimynu yra ginčas dėl bendros žemės sklypų ribos“

ATSAKYMAS

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) viršininko 2023 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 1V-151 patvirtintų Asmenų konsultavimo valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių 4.1 papunktyje nustatyta, kad konsultacija – Inspekcijos žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo, išvadų dėl jų teikimo ir sprendimų priėmimo, todėl teikiame konsultaciją apie galiojantį teisinį reguliavimą dėl paklausime nurodytų aplinkybių bendruoju atveju.

Atsakydami į klausimą, pažymime, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai nepriskirta funkcija tirti riboženklių sunaikinimo faktų. Pagal Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 5 punktą Inspekcijai priskirta tik funkcija tirti, ar žemės savininkai atstatė sunaikintus riboženklius.

Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1P-209 „Dėl Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių ir Riboženklių standartų patvirtinimo“ 9 punkte nustatyta žemės sklypo savininko, valstybinės žemės sklypo patikėtinio arba kito valstybinės žemės sklypo naudotojo, pareiga, nustačius žemės sklypo ribas žyminčių riboženklių sunaikinimo ar sugadinimo faktą, nedelsiant imtis priemonių sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atstatyti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų LRV 2002 m. balandžio 15 d. Nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, ir Taisyklių nustatyta tvarka.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, pažymime, kad žemės sklypų savininkai turi pareigą saugoti jų žemės sklypų ribas žyminčius riboženklius, o tuo atveju, jeigu juos sunaikino kaimynas, privalo pats organizuoti riboženklio atstatymą (t. y. turi kreiptis į matininką, turintį kvalifikaciją vykdyti žemės sklypų kadastrinių matavimų darbus), o išlaidas patirtas dėl riboženklio atstatymo turi teisę išsireikalauti Civilinio kodekso nustatyta tvarka iš kaltininko.

Neradus kompromiso (bendro sutarimo) su kaimynu (t. y. gretimo žemės sklypo savininku) dėl žemės sklypo ribos (-ų), vadovaujantis Civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kurios reglamentuoja, kad „jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo“, nukentėjęs asmuo savo pažeistas nuosavybės teises turi teisę ginti teisme, pareikšdamas ieškinį dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir žalos atlyginimo.

Su konsultacijoje paminėtais teisės aktais galite susipažinti Teisės aktų registro interneto svetainėje www.e-tar.lt/portal/index.html