Kurioms institucijoms priskirta pareiga tirti pažeidimus, padarytus kelio apsaugos zonose, juostose?

KLAUSIMAS

,,Kurioms institucijoms priskirta pareiga tirti pažeidimus, padarytus kelio apsaugos zonose, juostose? Kam priskirta pareiga išaiškinti neteisėtai kelio apsaugos zonoje ar juostoje daromus pažeidimus, kuomet savavališkai įrengiamos tvoros, sodinami želdiniai, išariamos ir apsėjamos pakelės ir pan.?“

ATSAKYMAS

Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. CK 4.40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymu ar sutartimi nenustatyta kitaip.

CK 98 straipsnyje nurodyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kadkelias inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme.

Kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad keliuose, kelių juostose dirbti įvairius darbus be kelio savininko sutikimo draudžiama.

Kelių įstatymo 21 straipsnyje numatytos už kelių priežiūrą atsakingų asmenų teisės. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už kelių priežiūrą atsakingi asmenys turi teisę teisės aktųnustatyta tvarka šalinti ir prižiūrėti želdinius, augančius kelio juostoje, o 21 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už kelių priežiūrą atsakingi asmenys turi teisę įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka šalinti savavališkai sandėliuojamas medžiagas (skaldą, smėlį, medžių rietuves ir kt.) ir daiktus, savavališkai pastatytus ar įrengtus objektus (pastatus, sankryžas, nuovažas, technines eismo reguliavimo priemones, išorinę reklamą ir kt.)kelyje, virš kelio, gatvėje ir prie jos,kelio juostoje ar kelio apsaugos zonojesavininko ar juosįrengusių (pastačiusių) asmenų lėšomis, neatlyginant nuostolių, jeigu po rašytinio įspėjimo per mėnesį to jie nepadaro patys.

Kelių priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 nutarimu „ Dėl kelių priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Kelių tvarkos aprašas), 18 punkte nurodyta, kad savavališkai pastatyti ar įrengti objektai, savavališkai sandėliuojamos medžiagos ar daiktai šalinami jų savininko (įrengusio asmens) lėšomis, neatlyginant nuostolių. Savavališkai pastatyti ar įrengti objektai, kelio apsaugos zonoje sandėliuojamos medžiagos ar daiktai šalinami, jeigu per mėnesį nuo rašytinio įspėjimo gavimo dienos jų savininkas arba juos įrengęs asmuo pats jų nepašalina arba per mėnesį nenustatomas jų savininkas ar juos įrengęs asmuo. Nustačius pašalintų objektų, savavališkai sandėliuotų medžiagų ar daiktų savininką (įrengusį asmenį), šis privalo kelius prižiūrintiems asmenims atlyginti šalinimo darbų vykdymo išlaidas.

Pagal išdėstytą teisinį reglamentavimą, būtent kelių savininkams, po rašytinio įspėjimo pažeidėjams, yra suteikta teisė patiems šalinti įvairius objektus, želdinius kelyje, kelio juostoje arba kelio apsaugos zonoje. Atkreiptinas dėmesys, kad Kelių tvarkos apraše nurodyta, kokiais atvejais tai atliekama kelius prižiūrinčių asmenų lėšomis, o kokiais – šalinimo darbų išlaidos atlyginamos.

Pažymėtina, kad Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 460 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už antžeminių ir požeminių komunikacijų klojimą, kasinėjimo ir bet kokių statybos darbų vykdymą automobilių kelių juostose ir kelių apsaugos zonose, tarp jų sankryžų ir nuovažų įrengimą, medžiagų ir krovinių sandėliavimą, nesuderinus nustatyta tvarka, važinėjimą kelio šlaitais, griovių gadinimą, želdinių niokojimą, šiukšlių ir sniego vertimą automobilių kelių juostose ir kelių apsaugos zonose, kanalizacijos ar pramoninio, melioracinio vandens leidimą į kelių vandens nutekėjimo sistemas, žemės arimą kelio juostose.

Taip pat, ANK 461 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už kelių priežiūros tvarkos aprašo pažeidimą, kurį automobilių kelių apsaugos zonose žemės naudotojams priskirtuose sklypuose padarė šios žemės naudotojai vykdydami pareigą laikyti techniškai tvarkingą ir švarią kelio apsaugos zoną, nuovažas ir vykdydami kitus kelio apsaugos zonos priežiūros reikalavimus.

Vadovaujantis ANK 589  straipsnio 49 punktu ir 63 punktu, pirmiau paminėtų administracinių nusižengimų tyrimus atlieka policijos ir Lietuvos transporto saugos administracijos.

Atnaujinimo data: 2024-10-11