Kuo skiriasi statinio kapitalinis ir paprastasis remontai nuo statinio rekonstravimo ir kada reikalingas statybą leidžiantis dokumentas?

Data

2021 04 29

Įvertinimas
6
39.png

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (Statybos inspekcija) neretai teiraujamasi, kaip atskirti, ar planuojamas remontas vadintinas paprastuoju ar kapitaliniu remontu? O gal tai statinio rekonstrukcija? Greta šių klausimų pateikiamas ir vienas iš svarbiausių statytojus dominančių klausimų: kokiais atvejais privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD)?

 

Statybos inspekcija atkreipia dėmesį, kad paprastuoju remontu Statybos įstatyme apibrėžta tokia statyba, kuria siekiama tik atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant.

Statinio paprastuoju remontu laikomi šie darbai: statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (tarp jų – laiptų aikštelių, laiptatakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas; sąramų laikančiose sienose stiprinimas, keitimas jų nesilpninant; pavienių elementų (rąstų, gegnių, plytų ir pan.) laikančiose konstrukcijose pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų; fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas; angų, reikalingų statinio inžinerinių sistemų įrengimui iškirtimas skersai laikančiąsias atitvaras, kai bet kuris angos matmuo ne didesnis už atitvaros storį; nišų laikančiose atitvarose iškirtimas, kai nišos gylis neviršija pusės atitvaros storio, o kiti nišos matmenys ne didesni kaip dvigubas atitvaros storis; angų atitvarose užtaisymas, buvusių laikinai užtaisytų angų atvėrimas; pastatų ar jų dalių apšiltinimas; balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elementų pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų; architektūros detalių pakeitimas; statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas; kiti statybos darbai (tarp jų – apdailos darbai), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų.

 

Įsidėmėtina tai, kad net ir atliekant paprastąjį remontą yra atvejų, kai SLD privalomas, t. y.:

- branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui;

- kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai keičiama statinio išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai sutvarkyti stichinės nelaimės sukeltus padarinius;

- išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingąjį statinį);

- ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo ar viešojo pastato[1] paprastajam remontui, atliekamam mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, – kai keičiama pastato išvaizda[2], išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti;

- valstybei svarbaus kultūrinio objekto statinio, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais Nr. 940, Nr. 1212  ir Nr. 690, paprastajam remontui;

- nesudėtingojo pastato paprastajam remontui, kai keičiama pastato kategorija į neypatingąjį pastatą ar ypatingąjį pastatą.

 

Visgi Statybos inspekcijos darbuotojai pastebi, kad dažniausiai painiojamos ne kapitalinio ir paprastojo remonto sąvokos, bet statinio kapitalinio remonto ir statinio rekonstravimo apibrėžtys.

 

Statybos įstatyme nurodyta, kad statinio kapitaliniu remontu laikoma statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas[3], nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.), o statinio rekonstravimu vadinama statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).

 

Statinio kapitalinio remonto metu laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos pakeičiant (dalis jų ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. Tačiau kapitališkai remontuojamo statinio išorės matmenys turi išlikti tokie patys, kokie buvo iki kapitalinio remonto.

 

Rekonstruojant statinį laikančiosios konstrukcijos perstatomos pakeičiant (didinant, mažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan.). Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai:

  • pastatomi nauji aukštai;
  • įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas;
  • nugriaunama dalis esamų aukštų;
  • prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos;
  • pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.

 Norint atlikti statinio kapitalinį remontą SLD privalomas šiais atvejais:

- ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato kapitaliniam remontui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą neypatingąjį statinį), atliekamam mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kai keičiama pastato išvaizda, taip pat kai atliekant šių pastatų kapitalinį remontą įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti;

- kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui;

- statinio kapitaliniam remontui, kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą neypatingąjį ir nesudėtingąjį statinį);

- ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato, nesudėtingojo pastato kapitaliniam remontui, atliekamam kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje, – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti;

- nesudėtingojo pastato kapitaliniam remontui, kai keičiama pastato kategorija į neypatingąjį pastatą ar ypatingąjį pastatą.

 

Svarbu! Ypatingųjų ar neypatingųjų statinių rekonstravimui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą neypatingąjį statinį) SLD privalomi visada.

 

Rekonstruojant nesudėtingąjį statinį SLD privalomas šiais atvejais:

- kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, Kuršių nerijoje – rekonstruojant I grupės nesudėtingąjį statinį;

- mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu rekonstruojamas ne sodyboje esantis statinys) – rekonstruojant II grupės nesudėtingąjį statinį;

- rekonstruojant nesudėtingąjį pastatą, kai jo paskirtis keičiama į gyvenamąją;

- magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies, – rekonstruojant I ir (ar) II grupės nesudėtingąjį statinį;

- rekonstruojant nesudėtingąjį statinį į neypatingąjį ar ypatingąjį.

 

Pažymime, kad norint atlikti paprastąjį arba kapitalinį remontą pastato bendrojo naudojimo objektuose (palėpėse, laiptinėse, bendrosiose  pastato inžinerinėse sistemose ir pan.) būtina gauti butų ir kitų patalpų daugumos savininkų sutikimus.

 

Primename, kad Statybos inspekcija yra sukūrusi įrankį, kuriuo naudodamiesi vos per kelias sekundes galite pasitikrinti, ar planuojamai naujo statinio statybai privalomas SLD. Įrankį galite rasti čia: http://apklausos.vtpsi.lt/index.php/416549?lang=lt.

 

[1] Viešasis pastatas – viešbutis ar kitas trumpalaikio apgyvendinimo pastatas; įstaigos pastatas; didmeninės ir mažmeninės prekybos pastatas; oro uosto, geležinkelio, autobusų keleivių stoties pastatas; pramoginių renginių pastatas; švietimo ar gydymo ir slaugos įstaigos pastatas; maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatas.

[2] Pastato išvaizdos keitimu laikoma: balkonų, lodžijų įstiklinimas; fasado elementų keitimas (keičiant spalvą (spalva laikoma nepakitusia, kai parenkami trys gretimi spalvos atspalviai, vadovaujantis bet kuriuo spalvų paletės katalogu, kuriame yra ne mažiau kaip 1000 spalvų ir atspalvių), matmenis, suskaidymą), naujų įrengimas; esamų angų pastato fasade užtaisymas; šlaitinio stogo dangos keitimas (keičiant spalvą ir (ar) dangos tipą), dažymas (keičiant spalvą), stoglangių įrengimas ant šlaitinio stogo, keitimas (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą); fasadų dangos įrengimas, keitimas (keičiant spalvą ir (ar) dangos tipą), dažymas (keičiant spalvą); įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų  tvirtinimas ant pastato fasado ar šlaitinio stogo; įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų, iškylančių daugiau kaip 1 m virš pastato plokščiojo stogo parapeto, tvirtinimas ant pastato plokščiojo stogo; Kultūros vertybių registre nurodytų kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių keitimas.

 [3] Laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą.