BDAR
gdpr

Už neteisėtus sprendimus – asmeninė atsakomybė likviduotos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pareigūnams

Data

2021 06 25

Įvertinimas
1
teism.png

Praėjusią savaitę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija (teismas) išsprendė bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) prašymą taikyti regreso reikalavimus dėl Lietuvos valstybės patirtų nuostolių, patirtų atlyginus privatiems asmens žalą, kurią sukėlė neteisėti valstybės institucijų veiksmai.

 

2021 m. birželio 17 d. vykusiame posėdyje teismas nusprendė palikti galioti pirmosios instancijos teismo  2018 m. birželio 29 d. sprendimo dalį, kuria iš dviejų buvusių Klaipėdos apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros pareigūnų regreso tvarka priteista po 4 872,79 Eur[1]. Dėl vieno iš atsakovų mirties, jo atžvilgiu byla buvo nutraukta, nes, teismo nuomone, prievolė atlyginti žalą dėl vykdytų pareigų yra asmeninio pobūdžio ir negali būti paveldima.

Paminėtina, kad žala, dėl kurios teisme buvo iškelti Statybos inspekcijos regreso reikalavimai, privatiems asmenims ankstesniu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimu buvo priteista iš Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės, panaikinus neteisėtus, Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) tvarkymo reikalavimus pažeidžiančius sprendimus teritorijų planavimo ir statybos srityje (detalųjį planą, statybos leidimus ir kitus), jų pagrindu sudarytus sandorius, įpareigojus asmenis šalinti statybos padarinius.

Valstybei ir savivaldybei atlyginus priteistą žalą, institucijos, kurių pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, privalo atskirai kelti regreso reikalavimus savo darbuotojų atžvilgiu. Statybos inspekcija pareiškė regreso reikalavimus ne dėl savo, o dėl likviduotos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbuotojų veiksmų, kadangi teisės aktai nustato pareigą regresą įgyvendinti institucijai, kuri šiuo metu vykdo analogiškas kaip likviduotas subjektas funkcijas.

Teismas išaiškino, kad prie valstybės patirtos žalos prisidėjo ne tik Klaipėdos apskrities viršininko administracija, tačiau ir kitos įstaigos savo sprendimais ir veiksmais teritorijų planavimo ir statybos srityje (KNNP direkcija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos teritorinis padalinys). Teismo nurodymu, atsižvelgiant į valstybinio administravimo subjektų vaidmenį ginčo teritorijos planavimo bei statybų procese, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai tenkantis žalos dydis atitinkamai mažintinas. Teismas taip pat pripažino, kad prie privačių asmenų patirtos žalos prisidėjo ir privatūs asmenys, rengę neteisėtus teritorijų planavimo dokumentus, statybos projektus. Taigi šiuo atveju regreso reikalavimus dėl Lietuvos valstybės žalos atlyginimo turi įgyvendinti ne tik Statybos inspekcija, bet privalo įsivertinti ir kitos teismo nurodomos įstaigos. 

Pabrėžtina, kad Statybos inspekcija yra inicijavusi ir daugiau bylų, kuriose reikalaujama pareigūnų materialinės atsakomybės dėl Lietuvos valstybės patirtos žalos. Šiuo metu teisme vyksta dar viena regreso byla dėl Kuršių nerijoje neteisėtai priimtų sprendimų (reikalavimo suma 17 852,85 Eur). Taip pat numatyta inicijuoti ir kitus teisminius procesus pagal dar tris priimtus teismo sprendimus toje pačioje teritorijoje.

 

 

[1] Primintina, kad nenustačius pareigūno, kuriam keliami regreso reikalavimai, tyčios, teisės aktai numato ribotą materialinę atsakomybę (9 vidutiniai darbo užmokesčiai), kuri taikyta ir aptariamoje nutartyje.