BDAR
gdpr

Kelio užtvaro įrengimas

Data

2022 05 24

Įvertinimas
0
2 Nuotraukos straipsniams (24).jpg

Privačių žemės sklypų, vienkiemių, kaimo sodybų gyventojai dažnai nusprendžia įsirengti kelio užtvarą kitaip dar vadinamu šlagbaumą. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) informuoja, kokių reikalavimų būtina laikytis, kokiais atvejais leidžiama jį įrengti, kur gyventojams reikia kreiptis norint įsirengti kelio užtvarą bei kokios gresia baudos už savavališką užtvaro įrengimą.

 

Žinotina, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Atkreipiame dėmesį, kad dažnu atveju Statybos inspekcijai pateikti skundai dėl kelio užtvaro būna nenagrinėjami, nes paaiškėja, kad tai kilnojamieji objektai[1] arba jų matmenų įvertinimo koeficientas K < 10, tai reiškia, kad tokie objektai nelaikomi nesudėtingaisiais statiniais[2] ir jiems netaikomos Statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų nuostatos.

 

Matmenų įvertinimo koeficientas, apskaičiuojamas pagal formulę:

K = S × H3,

čia:

S – statinio išorinio kontūro vertikalios projekcijos į žemės ir (ar) vandens paviršių plotas, neįskaičiuojant šios projekcijos viduje esančių didesnių kaip 10 m2 laisvų (neužstatytų) žemės ir (ar) paviršiaus plotų;

H – statinio aukštis, matuojamas nuo statiniu užstatyto žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki statinio aukščiausiojo (požeminiam statiniui – giliausio) laikančiųjų konstrukcijų taško (m).

 

Taigi kiekvienu konkrečiu atveju, reikėtų žinoti kelio užtvaro, kai jis yra statinys, matmenų įvertinimo koeficientą. Inžinerinis statinys, kelio užtvaras, būtų:

  • priskirtas prie I grupės nesudėtingų statinių, jeigu 10≤K≤10000;
  • priskirtas prie II grupės nesudėtingų statinių, jeigu 10000≤K≤40000;
  • nepriskirtas prie statinių, jeigu K < 10.

Objektai, kurių statinio matmenų įvertinimo koeficientas K < 10, nelaikomi nesudėtingaisiais statiniais ir jiems netaikomos Statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų nuostatos. Taip pat Statybos inspekcija tokių objektų, kaip ir kilnojamųjų objektų, statybos valstybinės priežiūros neatlieka ir skundų dėl tokių objektų įrengimo nenagrinėja.

Prieš statant kelio užtvarą, priskirtiną statiniams reikėtų pasidomėti, ar asmuo galės konkrečiu atveju įgyvendinti statytojo teisę. Statant naujus statinius, statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (SLD) (kai jis privalomas) ir kai statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Reikalavimas dėl žemės sklypo valdymo ir (ar) naudojimo, galėtų būti netaikomas aplinkos ministro nustatytais atvejais, pavyzdžiui, valstybinėje žemėje tiesiant susisiekimo komunikacijas ar inžinerinius tinklus ir statant jiems funkcionuoti būtinus statinius; tokiu atveju reikėtų gauti žemės sklypo (teritorijos) patikėtinio sutikimą.

Kelio užtvarui, kuris priskiriamas nesudėtingiesiems statiniams, būtų privaloma parengti supaprastintą statybos projektą ir gauti SLD, jei jis būtų statomas:

kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje – statant I ir (ar) II grupės nesudėtingąjį statinį (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį); Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje) – statant I ir (ar) II nesudėtingąjį statinį (pastatą ne sodyboje, tiesiant susisiekimo komunikacijas, statant plokščiadugnius grūdų saugojimo bokštus, siloso ir šienainio tranšėjas, vėjo elektrines) (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį);

-  mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje) – statant II grupės nesudėtingąjį statinį (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį);

- magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies, – statant I ir (ar) II grupės nesudėtingąjį statinį.

Statinių projektus rengia projektuotojai, SLD išduoda savivaldybės. Kai nesudėtingasis statinys nepatenka į aukščiau nurodytas teritorijas, tai gauti SLD nereikia, o projektas rengiamas tik pageidavus statytojui.

Žinotina, kad kelio užtvaro, kuris priskirtinas nesudėtingiesiems statiniams, pastatymas be SLD, kai jis privalomas, užtraukia baudą nuo 150 iki 560 eurų.

 

 

[1] Kilnojamieji daiktai, daiktai kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.

[2] Nesudėtingieji statiniai - paprastos konstrukcijos pastatai, kurių didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto. Tai paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys, kurio tarpatramis iki 6 metrų ir kt. Nesudėtingieji statiniai skiriami į dvi grupes – I ir II.  Nuo statinio grupės priklauso, ar reikalingas SLD.